Apie Vilniaus duoną

Esame Lietuvos duonos rinkos lyderiai ir didžiausia kepykla Baltijos šalyse

Esame Lietuvos duonos rinkos lyderiai ir didžiausia kepykla Baltijos šalyse. Kepame daugiau kaip 80 pavadinimų duonos gaminius ir nuolat džiuginame savo pirkėjus naujomis duonos gaminių idėjomis. Per parą iškepame ketvirtadalį milijono įvairiausių gaminių!

„Vilniaus duona“ – tai didžiausia ir seniausia duonos kepykla šalyje, įkurta dar 1882 m. Vilniaus mieste. Pirmąsias, malkomis kūrenamas, duonos kepimo krosnis pakeitė moderni įranga, o „Vilniaus duona“ tapo visos Lietuvos duona. „Vilniaus duonos“ apyvarta 2016 m. siekė 31,7 mln. eurų.

Per 130 veiklos metų sukaupėme ilgametę patirtį, išsaugojome senąsias duonos kepimo technologijas, autentiškas receptūras. Tačiau mes nesustojame – nuolat investuojame į gamybos modernizavimą ir gaminių kokybės užtikrinimą, todėl mūsų produkciją myli ir vertina vartotojai. Savo gaminius parduodame ne tik Lietuvoje, bet ir eksportuojame juos į Suomiją, Estiją, Latviją, Didžiąją Britaniją, Airiją, JAV bei kitas šalis.

„Lantmännen Unibake“ grupė

„Vilniaus duona“ priklauso kepimo įmonių lyderei Skandinavijoje ir Baltijos šalyse „Lantmännen Unibake“, kuri yra vienos didžiausių įmonių grupių Šiaurės Europoje „Lantmännen“, veikiančios žemės ūkio, įrengimų, energetikos ir maisto pramonėje, dalis.

Gaminių kokybė ir sauga yra mūsų aukščiausias prioritetas. Jau ne vieną dešimtmetį mes tobuliname savo procesus ir sistemas, kad atitiktume griežčiausius pirkėjų reikalavimus.

„Lantmännen Unibake" Suomijoje ir Baltijos šalyse atstovauja šios įmonės:

„Lantmännen Unibake"
„VAASAN“ Oy, Suomija
AS „Leibur“, Estija
A/S „Hanzas Maiznicas“, Latvija
UAB „Vilniaus duona“, Lietuva

„Lantmännen Unibake" metinė apyvarta siekia 1 milijardą eurų, joje dirba 6'000 darbuotojų.

Vilniaus Duonos istorija

„Vilniaus duona“ – viena seniausių pramonės įmonių Lietuvoje. Ne viena karta užaugo valgydama mūsų kepamą duoną.

1882 m.

„Vilniaus duonos“ pradžia. Tai buvo karinė mūrinė garo jėgos pagrindu veikianti kepykla, didžiausia iš XIX a. pabaigoje lietuviškose gubernijose veikusių kepyklų.

1895 m.

Kepykla iškepė 378311 pūdų (1 pūdas – 16,38 kg) duonos. Po dešimtmečio Vilniaus karinė kepykla buvo oficialiai įpareigota tiekti produkciją mažesnėmis kainomis skurdžiausiems miestiečiams ir Vilniaus priemiesčio gyventojams.

1944 m.

Buvo įkurtas Vilniaus duonos kombinatas, kuriam priklausė minėtoji ir dar viena kepykla, taip pat 15 mažų kepyklėlių. Kepyklos buvo nemechanizuotos, kūrenamos daugiausia malkomis. Jose buvo kepama kelių rūšių duona, batonai, riestainiai. Iki 1947 metų daugelis darbų buvo atliekami rankomis.

1948 m.

Senosios kepyklos krosnys buvo pakeistos naujomis, kepyklos pajėgumas padidėjo dvigubai – prasidėjo pramoninės gamybos laikotarpis. Po dešimtmečio pradėta kepti „Vilniaus“ duona, kurios receptūra nepakeista iki šiol.

1990 m.

Vilniaus duonos pramonės gamybinis susivienijimas (jam priklausė visos Vilniaus kepyklos) buvo perregistruotas į valstybinę įmonę „Vilniaus duona“. Šis pavadinimas išliko iki šiol. XX a. paskutiniame dešimtmetyje „Vilniaus duonos“ gaminiai paplito ir kituose regionuose ir tapo visos Lietuvos duona.

2002 m.

Įmonė įsiliejo į Šiaurės ir Baltijos šalių duonos rinkos lyderės VAASAN grupės gretas.

2004 - 2008 m.

„Vilniaus duona“ sėkmingai įgyvendino didžiulį restruktūrizavimo projektą, kurio metu buvo sukurta šiuolaikiška, efektyvi ruginės ir kvietinės duonos gamyba. Restruktūrizavimo metu pastatyta ir paleista nauja kepykla Vilniuje, modernizuota Panevėžio kepykla, o 3 senosios neefektyvios kepyklos Vilniaus centre uždarytos. Gamybos ir logistikos restruktūrizavimas sukūrė prielaidas tolesnei sėkmingai įmonės plėtrai ir naujų šiuolaikiškų duonos kepinių gamybai.

2014 - 2015 m.

Vilniaus kepyklos V. A. Graičiūno gatvėje rekonstrukcija, kurios metu sumontuotos dvi naujos – batonų ir sumuštinių duonos - linijos. Jos produktų gamybą pradėjo 2015 m. birželio–rugsėjo mėnesiais.

2015 m.

2015 m. “Vilniaus duona” tapo vienos didžiausių įmonių grupių Šiaurės Europoje „Lantmännen“, veikiančios žemės ūkio, įrengimų, energetikos ir maisto pramonėje, dalimi.

Mūsų faktai