Return to about

Rekonstrukcijos ir naujas įmonės etapas

Didžiulis išbandymas „Vilniaus duonos“ vadovams, specialistams ir darbininkams buvo naujametinė 1991 m. naktis. Pasitinkant Naujus metus, kilo gaisras 1-oje duonos kepykloje. Sudegė dalis stogo ir jo konstrukcijų, buvo apgadinta dalis įrangos. „Vilniaus duona“ net šešiems mėnesiams prarado kepyklą, kurios našumas siekė iki 40 tonų per parą.

Daugeliui „Vilniaus duonos“ darbuotojų tai buvo labai įtempto darbo para. Visą 1-os kepyklos gamybos krūvį ir darbuotojus perėmė 5-oji kepykla. Per naktį iš vienos kepyklos į kitą buvo pervežti paruošti raugai, kitos žaliavos, dalis miltų ir tara. Jau sausio 2 d. visas prekybos tinklas buvo aprūpintas „Palangos“ duona iš 5-tos kepyklos“, – sako I. Šiaulys.

Jau pirmomis naujų metų dienomis Vilniuje kasdien augo įtampa. Sausio 8 d. įvyko didžiulis organizacijos „Jedinstvo“ organizuotas mitingas. Buvo bandyta įsiveržti į Aukščiausiosios Tarybos pastatą ir išvaikyti Lietuvos parlamentą. Į Vilnių ginti Lietuvos nepriklausomybės iš visos šalies atvyko dešimtys tūkstančių žmonių. Vilniaus mieste smarkiai išaugo duonos poreikis.

Be to, po gaisro neveikė 1-oji kepykla. Visos likusios keturios kepyklos dirbo maksimaliai. Jose labai trūko žmonių – raugų, tešlos maišymo, tešlos dalijimo operatoriai dirbo po 16 valandų per parą, be laisvadienių.

Situacija dar labiau pablogėjo, kai sausio 11 d. vakare buvo užimta Vilniaus geležinkelio stotis ir stabdomas traukinių eismas. Dalis 5-tos kepyklos darbuotojų, gyvenančių Naujojoje Vilnioje, Lentvaryje, Trakuose nebegalėjo atvykti į darbą. Kad operatyviai būtų sprendžiami gamybos ir produkcijos realizavimo klausimai, 5-oje kepykloje visą parą budėdavo kepyklos vadovas arba ekspedicijos vedėjas. Budinti techninės tarnybos grupė buvo sustiprinta remontinės grupės technikais. Dirbdama tokiu režimu, kepykla ir sutiko kruvinąją Sausio 13-ąją.

Ir šiandien sunku apsakyti kepyklos darbuotojų nuotaikas tą nakį. Baimė, pyktis, ašaros, nežinia dėl artimųjų… Apie tankus pasakojo sugrįžę naktinių reisų vairuotojai. Kareiviai, sustabdę vieną mūsų duona pakrautą mašiną, ištraukė vairuotoją, paguldė į sniegą ir, įrėmę automatą, paaiškino, kad jiems „nusi…“, kad mieste trūksta duonos, o vairuotojas tegu apsisuka ir daugiau čia nesirodo. Vairuotojas sugrįžo į kepyklą“, – prisimena I. Šiaulys.

1991 m. Lietuvoje prasidėjo valstybinio turto privatizacija. Birželio mėnesį buvo priimtas Vyriausybės nutarimas „Dėl privatizuojamų valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo (skaidymo) į mažesnius objektus“. Kiek vėliau sudaromi ir patvirtinami tų įmonių sąrašai. Juose atsirado ir „Vilniaus duona“. Jau rudenį buvo gautas Žemės ūkio ministerijos raštas, kuriame prašoma pateikti valstybinės įmonės „Vilniaus duona“ išskaidymo į atskiras kepyklas grafiką.

Tai buvo didžiulis šokas, ir ne tik „Vilniaus duonos“ vadovams. Prasidėjo ilgai trukusios derybos su ministerija. Juk „Vilniaus duonos“ kepyklų valdymas buvo centralizuotas, kepyklose nebuvo sukurtų valdymo struktūrų, nors jos buvo specializuotos pagal gaminamų produktų rūšis ir asortimentą, bet buvo nemažai produktų, kuriuos kepyklos dubliuodavo“, – paaiškina ilgametis „Vilniaus duonos“ darbuotojas I. Šiaulys.

Centralizuoti buvo ir „Vilniaus duonos“ finansai, kepyklos neturėjo savų sąskaitų banke, buvo viena bendra „Vilniaus duonos“ banko sąskaita. Kilo kainos, kai kurie produktai buvo valstybės dotuojami, todėl vienos kepyklos dirbo pelningai, o kitoms atsirado problemų, siekiant išvengti nuostolių.

Kitokia padėtis buvo Druskininkų kepykloje – joje buvo sukurta sava valdymo struktūra, sava sąskaita banke, apibrėžtas aptarnaujamas prekybos tinklas. Be to, ir patys druskininkiečiai norėjo turėti atskirą, klestinčią įmonę.

1992 m. birželio 8 d. Žemės ūkio ministerijos įsakymu valstybinė įmonė „Vilniaus duona“ buvo reorganizuota, sukuriant dvi savarankiškas įmones: valstybinę įmonę „Vilniaus duona“ ir Druskininkų valstybinę kepyklą. Atsiskyrimo rezultatas: „Vilniaus duonos“ darbuotojai prarado poilsio kompleksą Druskininkuose, o druskininkiečiai liko vieni konkurencinėje kovoje su Lazdijų ir Alytaus kepyklomis.

1993 m. „Vilniaus duona“ tapo valstybine akcine bendrove. Tais metais įvyko didžiulės permainos Lietuvos valstybės gyvenime: įvestas litas, rudenį išvesta rusų kariuomenė. Tie pokyčiai turėjo įtakos ir „Viniaus duonos“ veiklai. 1993 m. pabaigoje–1994 m. pradžioje smarkiai keitėsi žaliavų ir produktų kainos, Vilniaus ir Trakų rajonuose atsirado vis daugiau privačių mažų kepyklėlių, permainos vyko prekybos tinkle, išvedus kariuomenę, sumažėjo duonos poreikis.

1994 m. Vyriausybės nutarimu leista privatizuoti 60 proc. „Vilniaus duonos“ įstatinio kapitalo. Metų pradžioje atlikta ilgalaikio turto indeksacija. Aukcione parduota pradėta statyti 6-oji kepykla. Valstybinė akcinė įmonė „Vilniaus duona“ perregistruota. 1994 m. gegužės 25 d. užregistruota akcinė bendrovė „Vilniaus duona“.

1994 m. AB „Vilniaus duona“ pagamino 58 265 tonų duonos ir pyrago gaminių, 3495 tonų makaronų, 1825 tonas miltinės konditerijos. Realizuota produkcijos už 87,2 mln. litų. Jau 1994 m. parduota 3570 tonų supakuotų duonos-pyrago gaminių.

1995–1997 m. esminių pokyčių AB „Vilniaus duona“ darbe neįvyko. Palaipsniui buvo didinamas pakuotos produkcijos kiekis. Prasidėjo konkurencija tarp didesnių kepyklų, vis dažniau Vilniaus miesto parduotuvėse pasirodydavo Kauno, „Gudobelės“ ir kitų kepyklų gaminiai. „Vilniaus duona“ pradėjo plėsti savą prekybos tinklą.

2005 m. rugsėjo 19 d. UAB „Vilniaus duona plius“ keičia pavadinimą. Susigrąžinamas senasis pavadinimas UAB „Vilniaus duona“.

2004 m. prasideda didžiulis „Panevėžio duonos“ rekonstrukcijos ir modernizacijos projektas, kuris buvo vykdomas trimis etapais. Projektas sėkmingai baigtas 2008 m. pavasarį. Įgyvendinus šį projektą, Panevėžio kepykla tapo moderniausia duonos kepykla ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos valstybėse.

Jau pirmame etape, 2005 m., sumontuojama ir paleidžiama mechanizuota batonų linija – nuo tešlos maišymo iki produkto raikymo ir supakavimo į maišelius. Linijos našumas – 2600 vienetų per valandą. Vėlesniuose etapuose sumontuojamos dvi didžiulės ruginės padinės duonos linijos, kurių kiekvienos našumas – po 3000 kepalų per valandą. Baigiant šį projektą 2007 m., UAB „Panevėžio duona“ įsilieja į UAB „Vilniaus duona“ ir tampa viena iš Vilniaus duonos kepyklų – Panevėžio kepykla.

Bebaigiant Panevėžio kepyklos modernizavimo projektą, 2007 m. Vilniuje, V. A. Graičiūno 38A, pradėta statyti nauja „Vilniaus duonos“ kepykla su moderniu logistikos centru. Projektas baigiamas 2008 m. pavasarį. Šioje kepykloje sumontuota moderni bandelių-batonų formavimo linija, tunelinė kepimo krosnis, vėsinimo ir raikymo-pakavimo įranga.

Pastačius naują kepyklą ir pabaigus Panevėžio kepyklos modernizacijos projektą, produktų gamyba iš senų, neefektyvių kepyklų, esančių miesto centre, buvo perkelta į šias kepyklas. Senosios kepyklos – 1-oji kepykla (Konarskio g. 2) ir 3-ioji kepykla (Vivulskio g. 41) – 2008 m. viduryje buvo uždarytos.

Naujoji duonos kepykla pavadinta „Vilniaus duonos 1-oji kepykla“. Tad 2008 m. viduryje UAB „Vilniaus duona“ sudarė Panevėžio kepykla su logistikos centru, Vilniaus duonos 1-oji kepykla su logistikos centru ir sena 2-oji kepykla, kuri realizuodavo savo gaminamą produkciją per 1-os kepyklos logistikos centrą. Tarp Vilniaus ir Panevėžio logistikos centrų buvo vykdomi produktų mainai – duona iš Panevėžio buvo vežama į Vilnių, dalis batonų – iš Vilniaus į Panevėžį.

Prasidėjusi ekonominė krizė planus pakoregavo. Tik 2014 m. prasidėjo 1-osios kepyklos rekonstrukcija. Pradėtas statyti naujas gamybinis priestatas. Beveik tuo pačiu metu buvo vykdomi ir pastato apdailos, ir technologinės įrangos montažo darbai. 2014 m. gruodžio viduryje pradėtas įrangos montažas – naujame priestate sumontuotos dvi linijos. Viena – batonų linija, dalis jos įrangos perkelta iš 2-os kepyklos. Kita – tosterinės sumuštinių duonos linija. Jos produktų gamybą pradėjo 2015 m. birželio–rugsėjo mėnesiais.

Oficialus šios moderniausios kepyklos Baltijos šalyse atidarymas įvyko 2016 m. gegužės 12 d. Savo apsilankymu iškilmingame atidaryme įmonę pagerbė ir LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

2015 m. vasario viduryje buvo nutraukta batonų gamyba 2-oje kepykloje. Tų pačių metų liepos pradžioje kepykla uždaryta. Tais pačiais metais “Vilniaus duona” tapo vienos didžiausių įmonių grupių Šiaurės Europoje „Lantmännen“, veikiančios žemės ūkio, įrengimų, energetikos ir maisto pramonėje, dalimi. Taip pasibaigė senosios „Vilniaus duonos“ gyvavimas ir buvo atverstas naujas puslapis daugiau nei 130 metų siekiančioje įmonės istorijoje.

Šiandien UAB „Vilniaus duona“ priklauso Vilniaus duonos 1-oji kepykla su logistikos centru (V. A. Graičiūno g. 38A) ir Panevėžio kepykla su logistikos centru (Panevėžys, J. Janonio g. 7).

2016 m. „Vilniaus duona“ atidarė moderniausią duonos gamyklą Baltijos šalyse
Gegužės 12 dieną UAB „Vilniaus duona“ oficialiai atidarė moderniausią duonos kepyklą Baltijos šalyse, kuri žymi naują įmonės veiklos etapą. Iškilmingame atidarymo renginyje dalyvavo ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė – ji ne tik pasveikino „Vilniaus duoną“ su švente, bet ir kartu su įmonės vadovais perpjovė simbolinį beveik 2 m ilgio ruginės duonos kepalą.

Naujoje kepykloje, kuri atidaryta išplėtus senąją sostinės V. A. Graičiūno gatvėje esančią kepyklą, įdiegtos dvi papildomos gamybos linijos – kvietiniams batonams ir sparčiai populiarėjančiai sumuštinių duonai. Abiem gamybos linijoms veikiant visu pajėgumu, kepyklos našumas pasiektų apie 80 tonų duonos gaminių per dieną.

Anot „Vilniaus duonos“ komercijos direktoriaus Gražvydo Juknos, naujoji kepykla leis padvigubinti šios kepyklos gamybos apimtis ir pasiūlyti dar daugiau naujų modernių gaminių bei užtikrinti aukštesnę jų kokybę.
Viena svarbiausių šios kepyklos naujovių yra „Clean room“. Tai švari patalpa, kurioje oras daug kartų išvalomas per itin modernius filtrus, todėl jis čia yra 10 000 kartų švaresnis už tą, kuriuo įprastai kvėpuojame. Ši naujovė padeda užkirsti kelią mikroorganizmų patekimui į aplinką, kurioje pakuojama duona, ir užtikrina ilgesnį produktų galiojimo terminą, nenaudojant konservantų. Čia gali dirbti tik tie darbuotojai, kurie išklausė reikiamus kursus ir išlaikė specialius testus.
Kitos svarbios naujovės – tai modernios maišyklės ir gamybos linijoje naudojamas robotas, kuris leidžia sumažinti rankų darbą kepykloje, ir nauja kvietinių raugų sistema, kuri kepiniams suteikia papildomą aromatą, drėgnumą ir ilgesnį galiojimo terminą. G. Juknos teigimu, naujoji kepykla taip pat leis sustiprinti pozicijas ne tik Lietuvoje ir Baltijos šalyse, bet ir visame pasaulyje. Dėl jos įmonė galės padidinti eksporto apimtis ir pasiūlyti daugiau specialiai užsienio šalių vartotojams skirtų gaminių. Visas išplėstos kepyklos statinių plotas yra 10 955 kv. m. Investicijos į plėtrą siekia 9,3 mln. eurų. Kepykloje dirba 147 darbuotojai.
Ypatingai proga pažymėti – rekordinis duonos paveikslas
Renginio metu pirmą kartą buvo pristatyta menininkių Jolitos Vaitkutės ir Emilijos Vonžutaitės specialiai šiai progai sukurta duonos instaliacija, vaizduojanti Vilniaus arkikatedrą ir varpinės bokštą. Iš 1064 „Toste“ duonos riekelių sukurti šį paveikslą autorėms ir jų komandai prireikė 80 valandų.
Lietuvos rekordų registravimo agentūra „Factum“ šį meno kūrinį paskelbė didžiausiu sumuštinių duonos paveikslu.