Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.
Sutinku
Grįžti į naujienas

Ūkininko Kamal Zulfijev misija – puoselėti lietuviškas grūdines kultūras ir pasirūpinti kaimo gyventojais

Ūkininko Kamal Zulfijev misija – puoselėti lietuviškas grūdines kultūras ir pasirūpinti kaimo gyventojais

Kodėl mes, duonos kepėjai, rašome apie ūkininką? Skaitykite ir sužinosite.

Jei kada užsuksite į Šalčininkų rajone esantį Didžiųjų Sėlų kaimą, prieš jūsų akis atsivers didžiulis čia klestintis ūkis – per 1000 hektarų besidriekiantys rugių, avižų, rapsų laukai. Visų jų šeimininkas – iš Azerbaidžano į Lietuvą atvykęs ūkininkas Kamal Zulfijev (55 m.). Savo ūkį atvykėlis plėtoja jau 20 metų, ir jaučiasi turįs svarbią misiją – ne tik puoselėti tradicines lietuvių grūdines kultūras, bet ir pasirūpinti vietiniais, kad tik šie nesugalvotų laimės ieškoti svetur.

Iš Azerbaidžano kilęs nykstančios talyšų tautos atstovas K. Zulfijev į Lietuvą atvyko kai šalis dar priklausė Sovietų Sąjungai. Kaip tiksliai paaiškinti, kokie keliai čia atvedė, ūkininkas ir pats nesumoja – sako, užsuko, patiko, todėl pasiliko.

„Baigęs universitetą Maskvoje, grįžau į tėvynę – Azerbaidžaną. Niekur nepavyko įsidarbinti, todėl teko laimės ieškoti kitur. Taip jau nutiko, kad įsikūriau Lietuvoje. Man tiesiog čia patinka. Ir nėra, kaip šito paaiškinti – būtų tas pats, kaip bandyti atsakyti į klausimą, kodėl myli būtent tą žmogų, o ne kitą“, – šypsosi ūkininkas ir priduria tikįs, kad nieko nenutinka be reikalo: „Matyt, taip reikėjo.“

Vos atvykęs į Lietuvą K. Zulfijev pirmiausia kibo į darbus kolūkyje, vėliau – privačioje žemės ūkio bendrovėje. Bet triūsas svetimiems netruko ilgai – pirmuosius darbus nuosavame ūkyje talyšas pradėjo dar 1998-aisiais. „Kai tos bendrovės nebeliko, ir man nieko kito neliko, kaip tik pačiam pradėti ūkininkauti“, – paaiškina.

Taigi pradėjęs visai palengva, šiandien, po 20-ies metų, K. Zulfijev gali džiaugtis smarkiai išsiplėtusiu ūkiu: jo valioje – net 1000 ha, užsėtų lietuviškas tradicijas žyminčiomis kultūromis. Dalis šio žemės ploto – nuosavas, dalį K. Zulfijev nuomojasi – ir iš valstybės, ir iš privačių asmenų.

Ūkyje – tradicinės kultūros

Toli besidriekiančiame K. Zulfijev ūkyje šią vasarą auga rapsai, avižos ir rugiai. Nors pastaruosius auginti Lietuvoje darosi visai nepopuliaru – lietuviški rugiai sparčiai nyksta, ūkininkas sako priežasčių juos auginti randantis lengvai.

„Ką auginti apsimoka, o ką – nelabai, kiekvienas nusprendžia savarankiškai. Žinoma, ūkininkavimas nėra vien gyvenimo būdas – dalį sprendimo visad lemia ir sąlygos verslui. Juk gyvename iš to, ką uždirbame… Šiandien mes galime džiaugtis – rugiai pas mus auga, nes žemė yra rūgštesnė, vadinasi, jiems palankesnė nei kviečiams. Be to, yra, kur juos pelningai parduoti. Vadinasi, dirbame ne tik savo malonumui, bet ir gyvename iš to“, – sako K. Zulfijev.

Nuo praėjusių metų jo užaugintus rugius įsipareigojo supirkti miltų gamintoja „Malsena“ – pasirašiusi manifestą „Lietuvoje užauginta duona“, bendrovė užtikrina ruginių miltų tiekimą kepyklai „Vilniaus duona“, kuri savo ruginius gaminius kepa tik iš Lietuvoje užaugintų rugių.

Įdarbina kaimo gyventojus

Zulfijev skaičiuoja, kad šiandien jo ūkyje pluša net 12 paties samdomų darbininkų. Žinoma, aktyviai padeda ir sūnus, be kurio ūkininkas būtų tarytum be rankų.

„Stengiamės, kad mūsų ūkyje dirbtų vietiniai žmonės. Nenorime, kad jie išvyktų gyventi svetur ir ieškotų laimės užsienyje – darbo yra ir čia, mūsų kaime. Ten, kur gyvena jų šeimos, jiems artimi žmonės, kur jų namai“, – sako K. Zulfijev.

Ir priduria: jaučia atsakomybę, kad tik aplinkiniai gyventų gerai, todėl nepaliauja rūpintis, ir darbų kaimo gyventojams stengiasi rasti ištisus metus.

„Ūkis yra ūkis – tai ne tik pasėti ir nupjauti, bet ir techniką prižiūrėti, nuolat atnaujinti, ir žinias plėsti, mokytis. Veiklos netrūksta, todėl darbo visada surandame. Juk reikia ir patiems, ir žmonėms duoti užsidirbti – negalima pasakyti darbuotojams, kad samdome tik sezonui“, – svarsto K. Zulfijev.

Iššūkis – klimato kaita

Vis dėlto kad ir kaip nuoširdžiai K. Zulfijev drauge su kaimo gyventojais savo ūkyje besidarbuotų, ūkininką vis tiek reguliariai pasitinka iššūkiai. Pačia didžiausia bėda auginant grūdines kultūras K. Zulfijev tampa besikeičiantis klimatas.

„Jeigu tokie karščiai, kaip kad patyrėme šįmet, pasikartos ir ateinančiais metais, žemės ūkiui bus ne pyragai. Didelė kaitra yra nepalanki visoms grūdinėms kultūroms, todėl šie metai nebuvo lengvi. Galima sakyti, kad šįmet mes, ūkininkai, pavasario net nepajautėm – tik baigėsi žiema, iškart atėjo vasara: taip greit ir smarkiai sušilo orai. Buvo atvejų, kai ūkyje net 36 laipsnius karščio užfiksavome!“ – stebisi.

Todėl numatydamas galimus pokyčius K. Zulfijevas skuba prisitaikyti. Pavyzdžiui, palengva atsisako žemės arimo – nusipirko sėjamąją, kuri leidžia grūdus sėti tiesiai į ražieną. „Viena vertus suarti žemę yra geras dalykas – galima kontroliuoti piktžoles. Kita vertus, suartos žemės paviršius laikotarpyje nuo rudens iki pavasario greitai pajuoduoja. Taip yra, nes greitai tirpsta sniegas, garuoja drėgmė, šyla žemė – vyksta dirvos erozija, kas reiškia mažėjantį derlingumą“, – paaiškina.

Anot K. Zulfijev, tokiomis sąlygomis, kai orai sparčiai šyla, o lietaus debesys nėra dosnūs, kiek tik nori gali investuoti į augalų priežiūrą – vis tiek drėgmė labai greitai išgaruoja, ir žemė sausa pasilieka. O augalams tai reiškia kančias ir mirtį.

„Miestiečiai džiaugiasi, kad jiems visada šilta. O kaimiečiams tokie pokyčiai – labai blogas ženklas: nėra drėgmės – nėra, kaip augti augalui, nėra ir derliaus. Beveik visų ūkyje auginamų kultūrų derlius dėl ekstremalios sausros sumažėjo net 50-60 proc. Vis dėlto šioks toks stebuklas nutiko – nors vasara pasitaikė tikrai karšta, mūsų auginami rugiai beveik nenukentėjo.“,– sako K. Zulfijevas ir džiaugiasi, kad iš lietuviškų rugių iškeptos „Vilniaus duonos“ šįmet lietuviams tikrai pakaks.


Susijusios naujienos: