Kaip išsirinkti sveikesnę duoną ir kokia joje esančių priedų reikšmė mūsų organizmui?

Daugelis žmonių į kasdienį mitybos racioną įtraukia duoną. Gamintojai, atsižvelgdami į pirkėjų poreikius, siūlo įvairių jos rūšių – kvietinė, ruginė, viso grūdo dalių, su saulėgrąžomis, bemielė, be pridėtinio cukraus ir daug kitų. Kaip nepasiklysti renkantis? Ekspertai pataria, kaip nepasiklysti norinti išsirinkti sveikesnę duoną ir įvardija duonoje esančių priedų reikšmę mūsų organizmui.

Trumpa sudėtis – gera duona

Dietistės Živilės Dumbraitės teigimu, norint išsirinkti sveikesnį ir maistingesnį gaminį, visų pirma reikia teisingai perskaityti ženklinimo etiketę – joje bus visa naudinga informacija. Produkto sudedamosios dalys nurodomos pagal svorį mažėjančia tvarka. Tai reiškia, kad pirmojo ingrediento gaminyje bus daugiausiai, o paskutinio – mažiausiai.

„Taip pat verta susipažinti su maistine verte, duonoje esančių priedų kiekiu. Mano vertinimu, paprastai, bet sveikesnei duonai reikia labai nedaug ingredientų – gerų miltų, vandens ir druskos. Kuo trumpesnė sudėtis, tuo geriau“, – sako Ž. Dumbraitė.

Viso grūdo dalių miltai – sveikesniam pasirinkimui

Specialistė pataria atkreipti dėmesį į pagrindinę duonos sudedamąją dalį – miltus. „Visuomet prioritetą teikiu iš viso grūdo dalių mitų pagamintai duonai, nes joje didesnis organizmui naudingų skaidulų kiekis. Miltai taip pat nulemia skonines savybes. Ruginių miltų duona, bus rūgštesnė, o kvietinė – natūraliai saldesnė. Nors dėl skonio nesiginčijama, tačiau mano vertinimu, sveikesnė duona gali būti tokia pat skani kaip ir ta, kurioje daugiau cukrų, ar konservantų“, – teigia dietistė.

„Cukraus, druskos bei skaidulų kiekis mūsų racione taip pat svarbus. Ieškantiems sveikesnės duonos, rekomenduotina rinktis tokią, kurios sudėtyje yra ne daugiau nei 5 g cukraus per 100 g, druskos – ne daugiau 2 g, o skaidulų kiekis yra ne mažesnis nei 6 g.“, – sako Ž. Dumbraitė.

Kalorijos duonoje – ar reikia jų bijoti?

Duona, kurioje gausu papildomų priedų, pavyzdžiui, sėklų, neskaldytų grūdų, džiovintų vaisių – kaloringesnė. Visgi ekspertų teigimu, tai nereiškia, kad tokią duoną reiktų išbraukti iš savo mitybos raciono.

„Kalorijos nėra svarbiausias kriterijus renkantis duoną. Mano patarimas – jų neskaičiuoti, o vadovautis alkio ir sotumo jausmu. Reiktų stengtis valyti kuo įvairesnį maistą, mėgstamą duoną derinti su baltymų turinčiais produktais, pavyzdžiui, humusu, mėsa, žuvimi, taip pat riebalų turinčiais gaminiais – avokadu, sūriu, riešutų sviestu ar kitais. Sumuštinio nepamirškite pagardinti mėgstamomis daržovėmis“, – teigia dietistė Ž. Dumbraitė.

Bendrovės „Vilniaus duona“ produktų kūrimo vadovė Baltijos šalims Snieguolė Šoblinskienė taip pat pritaria, kad mityboje svarbiausia klausytis savo organizmo ir aklai nesivadovauti kalorijų kiekiu. Priešingu atveju, atsisakysime organizmui naudingų produktų, nors jie kaloringesni. „Skaitant duonos etiketę būtų klaidinga vadovautis tik kalorijų skaičiumi. Labai svarbu atsižvelgti į kitas savybes – miltų rūšį, gamybos būdą, cukraus, druskos, baltymų, angliavandenių, skaidulų, priedų kiekį. Pavyzdžiui, sėklų turinti duona – kaloringesnė, tačiau daugiausia kalorijų gauname ne iš jų, o iš miltuose esančių angliavandenių, kurie reikalingi mūsų smegenims“, – sako specialistė.

Pasak S. Šoblinskienės, nors sėklos turi daugiau riebalų ir kalorijų, jos kartu pasižymi teigiamomis savybėmis – sėklos praturtintos geraisiais riebalais, vitaminais ir mineralais, todėl tokios duonos nereiktų atsisakyti.

„Mityboje turėtume išlaikyti pusiausvyrą, duoną ar kitus gaminius rinktis atsižvelgiant į gyvenimo būdą, imuninę sistemą. Pavyzdžiui, aktyviai sportuojantis asmuo rinksis daugiau baltymų turinčią duoną. Džiugu, kad vis daugiau vartotojų skiria dėmesio mitybai, ieško sveikesnių pasirinkimų. Mano vertinimu, duona yra vienas iš sveikiausių produktų, o jei ta duona ruginė ir viso grūdo dalių miltų – tai tikra „skrandžio šluota“ gerąja prasme“, – teigia S. Šoblinskienė

Susijusios naujienos: