Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.
Sutinku
Grįžti į naujienas

Kaip tinkamai maitintis ir nepadaryti žalos sveikatai – dietistės patarimai

Kaip tinkamai maitintis ir nepadaryti žalos sveikatai – dietistės patarimai

Pastaraisiais metais ir ypač per karantiną vis daugiau dėmesio skiriame sveikesniam gyvenimo būdui – sportui ir tinkamai mitybai. Tačiau ar mitybos taisyklės – universalios, o visos dietos – veiksmingos?

Mitybos specialistės Živilės Dumbraitės teigimu, mityba turėtų būti subalansuota ir pritaikyta konkrečiam organizmui pagal jo poreikius, gyvenimo būdą ir žmogaus amžių. „Visi esame skirtingi, pradedant genetika ir baigiant miego režimu, darbu ar laisvalaikiu, todėl ir mityba turėtų būti individuali“, – teigia Ž. Dumbraitė.

 

Atsisakydami tam tikrų maisto medžiagų rizikuojate sau pakenkti

Pasak mitybos specialistės, pradedantys daugiau dėmesio skirti mitybai dažnai daro klaidą atsisakydami tam tikrų maisto produktų ar maisto medžiagų: „Visos maisto medžiagos yra vienodai svarbios. Vanduo, baltymai, riebalai, angliavandeniai, skaidulos, vitaminai ir mineralai – šių medžiagų turime gauti kasdien. Kiekviena jų turi savo funkciją, todėl nereikėtų atsisakyti ar riboti vienos jų.“

„Nerekomenduoju laikytis dietų ir mitybos režimo, kurie moksliškai neištirti ir jų poveikis neįrodytas. Dar viena klaida – kalorijų mažinimas. Negaudami reikiamo jų kiekio, ilgainiui nualinsite savo organizmą“, – sako Ž. Dumbraitė.

Mitybos specialistė atkreipia dėmesį, kad iš maisto medžiagų dažniausiai nepagrįstai atsisakoma angliavandenių: „Jie laikomi tarsi organizmo priešais, todėl išbraukiami iš mitybos raciono. Pavyzdžiui, dažnai atsisakoma duonos – manoma, kad tai nevertingas produktas, nors iš tiesų tai yra puikus mūsų organizmui būtinų angliavandenių šaltinis, tereikia mokėti pasirinkti.“

Jei duonos nekepate namie, o perkate prekybos centre, dietistė pataria susipažinti su jos sudėtimi ir taip išsirinkti tinkamą produktą. „Cukraus kiekis 100 g produkto neturėtų viršyti 5 g, druskos – 2 g. Taip pat vertėtų rinktis viso grūdo dalių miltų, daug skaidulinių medžiagų turinčią duoną“, – sako Ž. Dumbraitė.

 

Pasikeitusius mitybos įpročius pastebi ir gamintojai – sekame vakariečių pavyzdžiu

Besikeičiantis pirkėjų požiūris į mitybą atsispindi daugelio produktų kategorijų pardavimuose, įskaitant duonos gaminius. „Vilniaus duonos“ komercijos direktoriaus Artūro Kokoškino teigimu, duonos rinkoje stebima įdomi tendencija – gyventojų pirkimo įpročiai keičiasi ir darosi labiau vakarietiški.

„Pastaruosius kelerius metus matome duonos valgytojų kartų kaitą. Ruginę duoną daugiausia vartoja žmonės nuo vartotojai, tikėtina, seka vakariečių mitybos tendencijas – jie mieliau renkasi šviesią sumuštinių duoną , – sako A. Kokoškinas.

„Vilniaus duonos“ komercijos direktorius sako, kad duonos gamintojai privalo ir išgirsti vartotojų poreikius, ir užtikrinti galimybę maitintis taip, kad žmonės gautų visų reikalingų medžiagų. „Nėra abejonės, kad dabartinė mitybos tendencija – sveikesnis maistas. Duonos gamintojai šioje vietoje negali atsilikti ir net tiems, kurie nori  mažiau „sveika“ laikomos duonos skrudinimui, siūlo gaminių su mažesniu cukraus kiekiu, viso grūdo dalių miltais, sėklomis ar grūdais“.

„Mes ne vienus metus sekame tendencijas ir kuriame produktus, kurie vartotojui būtų naudingi ir kurtų pridėtinę vertę – siūlome gaminius iš viso grūdo miltų, duoną praturtiname skaidulomis, sėklomis, mažiname cukraus ir druskos kiekį“, – sako A. Kokoškinas.

 

Jaunas, suaugęs ir vyresnis organizmas – kokią mitybą pasirinkti?

Mitybos ekspertė sako, kad suaugusiam žmogui tinkamas angliavandenių, baltymų, riebalų, skaidulų kiekis užtikrinamas, jei mityboje dominuoja įvairovė – valgomas skirtingas, spalvotas maistas ir laikomasi kelių paprastų taisyklių: „Reiktų valgyti tada, kai iš tiesų jaučiamas alkis. Taip pat svarbu sekti savo kūną ir nepersivalgyti, pajausti, kada esame sotūs. Be to, geriausia valgyti tuo pačiu metu, kas 3–4 valandas.“

„Suaugusiųjų, o ypač vaikų mityboje neturėtų būti neleistinų maisto priedų. Vaikams patartina riboti cukraus kiekį, nes jis gali pakenkti dėmesio koncentracijai, bendrai savijautai. Vyresniame amžiuje virškinimo procesas tampa sudėtingesnis dėl mažesnio fermentų aktyvumo, prastėjančios dantų sveikatos, todėl rekomenduotina valgyti apdorotą maistą, vakare vengti šviežių daržovių, riebių patiekalų. Be to, labai svarbu vartoti daugiau skaidulų turinčių produktų“, – pataria Ž. Dumbraitė.

 

Sezoniškumas ir gyvenimo būdas turėtų atsispindėti lėkštėje

„Keičiantis metų laikams kinta ir mūsų organizmo poreikiai, todėl mityboje svarbu atsižvelgti į sezoniškumą. Pavasaris – puikus metas į racioną sugrąžinti daugiau šviežių žalumynų, daigų, lapinių daržovių, ridikėlių ir jais mėgautis vasaros metu. Lėkštėje turėtų atsidurti mūsų regiono sezoniški produktai arba užauginti užsienyje, kurių derlius tuo metu gausiausias“, – sako mitybos specialistė.

Ž. Dumbraitės teigimu, taip pat svarbu atsižvelgti į kintantį gyvenimo būdą. „Maistas – tai energijos šaltinis, todėl jei jos nesunaudosite judėdami, energija kaupsis riebaliniame audinyje. Kasdien reiktų bent minimaliai judėti, pasivaikščioti ar atlikti 20–30 minučių mankštą. Ir atvirkščiai – jei pradėjote gyventi aktyviau, sportuoti – su maistu jums reikia gauti daugiau energijos.“

 

 


Susijusios naujienos: